MENIU

Top 5: Pandemijos metu išpopuliarėję renginių formatai

2021-04-28

Pasaulinė pandemija paveikė visą verslą, tačiau renginių rinką pasiuntė į nokautą. Visgi, sakoma, kad suvaržymai gimdo inovacijas. Taip atsitiko ir pandemijos metu, kai kultūrininkai negalėjo dirbti, o renginių organizatoriai į sales negalėjo pakviesti žiūrovų. Apžvelkime kokie nauji renginių formatai gimė, kai fiziniai renginiai vykti negalėjo? Ar nauji renginių formatai išliks, o galbūt bus nustumti į užmarštį kartu su pandemija?

Bilietų platinimo bendrovės „Tiketa“ direktorius Andrius Žiauberis atskleidė, kad pandemija išties paspartino inovacijas renginių organizatorių tarpe. Riba tarp virtualaus ir fizinio renginio dar labiau susiliejo, atsirado naujų renginių formatų, atgaivintas praėjusio amžiaus viduryje JAV itin išpopuliarėjęs renginių formatas – autokinas.

„Pandemija paskatino renginių organizatorius ieškoti naujų pajamų šaltinių, nes pagrindinis ir dažnai vienintelis pajamų šaltinis staiga laikinai išnyko. Pirmąjį karantiną verslai buvo kantresni ir bandė išlaukti, tačiau rudenį virtualius renginius pradėjo rengti net ir patys netikėčiausi verslai. Kai kurie virtualūs renginiai grįš į fizinį formatą, kai tik galės, bet dalis, manome, gali išlikti ir po pandemijos“, - teigia A. Žiauberis.

„Teatro pasaulis iki pandemijos buvo paremtas fiziniais renginiais. Skirtingai negu, pavyzdžiui, kinas –  spektaklių internetu pasiūla ir paklausa buvo labai maža. Todėl nieko keisto, jog mūsų per karantiną sukurtoje virtualių renginių „E-Stage“ platformoje labiausiai sekėsi būtent teatrams, kurie pradėjo prekiauti įrašais, rengti transliacijas. Pandemija pakeitė teatro pasaulio ir virtualios erdvės santykį, kuris išliks ir tik stiprės ateityje“, - pridūrė „Tiketa“ atstovas.

Taigi, kokie nauji renginių formatai gimė per pandemiją?

Teatras kino principu

Praėjusių metų kovą įvestas karantinas sustabdė kultūros sektorių: žmonėms įsakyta likti namuose, trūko informacijos apie esamą situaciją, nespėta formuoti saugaus darbo praktikų. „Tiketa“ duomenimis, per pirmąjį karantiną Lietuvos teatrai buvo priversti atšaukti arba nukelti virš 800 spektaklių.

Staiga visas pajamas praradę teatrai netrukus pradėjo prekiauti spektaklių įrašais, kurie pasirodė esą labai populiarūs dėl per naktį išaugusios paklausos. Spektaklių filmavimas nėra brangus, tačiau gali suteikti bet kokiam teatrui papildomą pajamų šaltinį, todėl tikėtina, kad šis formatas išliks ir pandemijai pasibaigus.

Ryšys, juntamas per ekraną

Po pirmojo karantino spektaklių įrašų atsargos išseko, todėl daug teatrų pradėjo mąstyti apie tiesiogines spektaklių transliacijas. Pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinis dramos teatras dar nuo rugsėjo pradžios nutarė visus naujojo sezono spektaklius paversti hibridiniais – rodyti ne tik salėje, bet ir transliuoti internetu. Tokių išskirtinių spektaklių, kaip „Respublika“ ar „Vaidina Marius Repšys“, premjeros salėje buvo išparduotos, o tiesiogiai internete jas stebėjo dar keli šimtai žmonių.

LNDT pavyzdžiu vėliau pasekė ir daug kitų šalies teatrų, kuriems, atėjus antrajam karantinui, transliacijos leido pilnai nesustabdyti veiklos. „Tiketa“ duomenimis, sėkmingiausias iš visų teatrų buvo Oskaro Koršunovo teatras (Vilniaus miesto teatras), užėmęs 4 vietas geriausiai parduodamų virtualių spektaklių penkioliktuke. Tokie hibridiniai renginiai turėtų išlikti ir po pandemijos, nes teatrams tai leidžia gauti papildomų pajamų, o dėl įvairių priežasčių atvykti negalintiems žiūrovams suteikia galimybę mėgautis teatru.

Nauji skoniai neišėjus iš namų

Pandemija į virtualią erdvę privertė persikelti ir labiau nišinius bei iki pandemijos virtualioje erdvėje sunkiai įsivaizduojamus renginius, kaip maisto ir gėrimų degustacijos ar maisto ruošimas kartu su tiesiogiai gamybos procesą demonstruojančiu profesionaliu virtuvės šefu. Vienas populiaresnių tokių renginių Lietuvoje buvo žinomo italų šefo Gian Luca Demarco virtualus susitikimas ir maisto gamybos renginys Šv. Velykų proga.

Tuo metu virtualių degustacijų, kuomet degustacinis paketas atsiunčiamas žiūrovui į namus, būta tiek maisto, tiek išskirtinai gėrimų. „Vesti tokias degustacijas yra sunkiau, nes dalis dalyvių drovisi įsijungti kamerą ir mikrofoną, tad bendravime yra mažiau grįžtamojo ryšio. Visgi, pilnavertiškumo prasme, degustacijos fiziniams renginiams beveik niekuo nenusileidžia“, - teigė virtualias degustacijas rengiančios įmonės „Degustuotojai.lt“ atstovė.

Tokie nišiniai virtualūs renginiai turėtų išlikti puikia dovana, o taip pat galėtų puikiai pasitarnauti skirtingose lokacijose išsibarsčiusių draugų ar įmonės darbuotojų susitikimams. Nepaisant to, tokie renginiai sieks kuo įmanoma greičiau grįžti į fizinį formatą.

Renginiai ant ratų

Pandemija itin skaudžiai sudavė ir kino industrijai. Lietuvos kino centro duomenimis, 2020 metais įvairių kino teatrų lankomumas buvo nuo 2 iki 6 kartų mažesnis, lyginant su metais prieš tai. 2019 metais šalies kino teatrų pajamos už parduotus bilietus siekė 22,4 mln. eurų, tuo metu 2020 metais šis skaičius nukrito iki 8,4 mln. eurų. Gelbėdamasi nuo bankroto kino rinka išbandė ir virtualų formatą, o taip pat pandemijos akivaizdoje atgimė ir kino teatro automobiliams tradicija. Filmai buvo rodomi įvairiose erdvėse – nuo oro uosto iki prekybos centrų aikštelių stogų, o per 118 rodytų filmų Lietuvoje juos aplankė beveik 14 tūkstančių automobilių.

Tokiu pat principu organizuoti ir „drive-in“ koncertai, o vien per pirmąjį karantiną tokių surengta virš 30. „Buvo nedrąsu ir nejauku, tikrai apokaliptinis jausmas, bet tuo metu Europoje nevyko nė vienas koncertas, o mes koncertavome“, - laidoje „Mano pramogos  VEIDAI“ prisiminimais dalinosi vieną pirmųjų šalyje koncertą automobiliams surengusi Giedrė Kilčiauskienė.

Nors renginiai su žiūrovais vykti jau gali, tiek „drive-in“ koncertai, tiek kino teatro automobiliams renginiai iš Lietuvos rinkos nesitraukia, kas pranašauja sėkmę šiam renginių formatui ir po pandemijos. Pavyzdžiui, gegužę  išvysime koncertą „Ant ratų po rožiniu dangum“, o balandžio 29 dieną – „drive-in“ kino vakarą „Vytautas Mineral SPA“ Birštone.

Ekranai vietoj fanų

Vieninteliai renginiai, kurie per karantiną vykti galėjo, buvo sporto varžybos. Visgi, sirgaliams renginiuose dalyvauti buvo draudžiama, todėl rungtynės tuščių tribūnų apsuptyje dažnai priminė paprastą treniruotę. Vieni tuščias kėdes slėpė milžinišku brezentu, kiti jose sodino kartotinius fanų atvaizdus, o treti nutarė į arenas sirgalius pakviesti virtualiai. Taip gimė virtuali sirgalių ekranų siena, leidžianti žmonėms transliuoti vaizdą tiesiogiai iš namų ir taip ne tik išreikšti palaikymą savo komandai, bet ir suteikti renginiams gyvybės.

Vieni didžiausių sporto renginių su virtualia sirgalių siena buvo lapkritį ir vasarį Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje vykę 2022 metų Europos krepšinio čempionato atrankos mačai, kuriuose Lietuvos rinktinė šiaip ne taip iškovojo kelialapį į šį turnyrą. Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) šią inovaciją įvertino puikiai, tuo metu kai kurie žmonės įsitikinę, jog be tokio virtualaus palaikymo rinktinei pasisekę nebūtų. Taip pat įspūdingus ekranus matėme ir Panevėžio „Cido“ arenoje, kurioje Panevėžio „Lietkabelio“ žaidžia namų rungtynes.

Visgi, visų sporto varžybų tikslas yra pritraukti kuo daugiau sirgalių į renginį, o ekranai užima vertingą vietą salėje. Dėl šios priežasties, svarbų vaidmenį pandemijos metu atliekanti virtuali sirgalių siena, spėjama, pandemijai pasibaigus renginiuose bus matoma tik išimtiniais atvejais.