FIFA Pasaulio salės futbolo čempionatas – neabejotinai reikšmingiausias renginys Lietuvos futbolo istorijoje. Galime džiaugtis iškovota galimybe gyvai stebėti pasaulinio lygio varžybas savo šalyje. Rugsėjo 26-osios vakarą turėjau progą pamatyti, kaip ketvirtfinalyje varžėsi Marokas ir Brazilija.
Pirmiausia nustebino gausus užsieniečių būrys. Savo šalies palaikyti atvyko tiek Maroko, tiek Brazilijos piliečiai. Fanai buvo pasipuošę įvairia atributika ir mojavo valstybių vėliavomis. Vien iš ryškių spalvų buvo galima atskirti, kas už kurią komandą serga. Geltonai ir žaliai nusidažė Brazilijos fanų būrys, o raudonai bei žaliai – marokiečių sirgaliai. Tiesa, salėje buvę lietuviai taip pat turėjo savo favoritus – kai kurie pasidabino žaidžiančių komandų spalvų aksesuarais.
Pagerbus šalis jų himnais, prasidėjo žaidimas. Futbolininkai stebino vikrumu, greita reakcija ir netikėtais manevrais. Kaip įprasta futbole, pasitaikė ir skaudžių nukritimų, ir beprotiškai aukštai išspirtų kamuolių. Įpusėjus pirmajam kėliniui, Brazilijos komanda mušė baudinį. Salėje nugriaudėjo džiugūs gerbėjų šūksniai – įmuštas pirmasis įvartis! Deja, daugiau įvarčių per šį kėlinį nebesulaukėme.
Į antrąjį kėlinį marokiečiai grįžo su dar didesniu užsidegimu. Jie žūtbūt troško pasivyti ir pralenkti priešininkus, tačiau tai nebuvo taip paprasta. Laikui senkant atmosfera salėje darėsi vis įtemptesnė. Įmušti įvartį nesisekė nei brazilams, nei marokiečiams, tačiau pastarųjų situacija buvo žymiai pavojingesnė. Niekas nenorėtų atsisakyti išsvajoto kelialapio į pusfinalį. Abi komandos pasiėmė minutės pertraukėles, norėdamos pasitarti.
Einant paskutinėms minutėms iki žaidimo pabaigos žiūrovų aistros virte virė. Sulaikę kvapą stebėjome, ar per likusias sekundes kam nors pavyks pelnyti įvartį. Tačiau laikas baigėsi ir salėje susimaišė džiaugsmo šūksniai bei nusivylęs murmesys. Rezultatu 0:1 laimėjo Brazilija – gerbėjai šokinėjo iš laimės, o nusiminę Maroko fanai patraukė namo.
Stebėti tokio tipo renginį – nepakartojama patirtis. Labai džiaugiuosi, kad sekmadienį galėjau praleisti mėgaudamasi profesionaliu žaidimu. Čia patirtos emocijos mintyse suksis dar ilgai.
Tekstas ir nuotraukos: Daiva Gabrilavičiūtė
